Slyvinis vaisėdis (Grapholita funebrana)





 

 

Kenkėjas: 

Slyvinis vaisėdis (Cydia (Grapholita) funebrana) kenkia slyvoms.
Drugys išskleistais sparnais 5-6 mm pločio. Priekiniai sparnai pilki ar rudi, violetinio atspalvio. Išoriniu pakraščiu eina šviesesnė juostelė, perskirta juodų taškelių linijomis. Užpakaliniai sparnai šviesiai rudi, be piešinio.
Vikšras 10-14 mm ilgio, iš viršaus rožiškai raudonas, iš apačios blyškiai rožinis. Galva tamsiai ruda, sprando skydas rudas.
Žiemoja vikšrai storuose voratinkliniuose kokonuose apatinėje kamieno dalyje po žievės atplaišomis. Lėliukėmis virsta pavasarį. Lėliukės fazė trunka 2-3 savaites.
Drugiai pradeda skraidyti baigus žydėti slyvoms. Skraido apie mėnesį. Kiaušinėlius deda ant vaisių ir gana retai ant lapų. Viena patelė padeda vidutiniškai 40-60 kiaušinėlių. Skraido ir kiaušinius deda saulei nusileidus, esant virš +15 oC oro temperatūrai. Vikšrai išrieda po 4-9 dienų. Suradę tinkamą vietą, jie įsigraužia į vaisių ir minta jo minkštimu. Pasiekę kauliuką, vikšrai išgraužia aplink jį ertmes, kurias pripildo savo ekskrementų. Pažeisti vaisiai nustoja augę, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta, iš žaizdos sunkiasi lipai. Vikšras maitinasi 20-30 dienų. Per tą laiką jis sužaloja 1-2 vaisius. Suaugę vikšrai išlenda laukan ir ieško žiemojimo vietos.
Lietuvoje per metus paprastai išsivysto viena, rečiau dvi generacijos. Antros generacijos vikšrai baigia vystytis rugpjūčio - spalio mėnesiais ir pereina į ramybės būseną.

Vienas iš žalingiausių slyvų, persikų, abrikosų kenkėjų.

Feromonas: Grapodor

Gaudyklės tipas: Delta gaudyklė

 

Gaudyklės kabinamos  birželio - liepos mėn.

Gaudyklių komplektas visam sezonui (2 gaudyklės) - 57 Lt


atgal..